Verslo duomenų apsauga: Svarbiausios kibernetinio saugumo tendencijos 2025 m.

Įvadas

Šiandien, kai programišiai, naudodami patobulintus metodus, bando iš žmonių pavogti informaciją, būtina apsaugoti verslo duomenis. Tai dar labiau aktualu 2025 m., kai kibernetinės grėsmės dėl dirbtinio intelekto (DI) pažangos yra sudėtingesnės nei anksčiau. Iš tiesų, naudojant dirbtinį intelektą galima pasiūlyti ir gynybos metodus, tačiau ši technologija taip pat gali padėti įsilaužėliams kurti įtikinamus bandymus apgauti, kurti autonomines kenkėjiškas programas ir taikyti sudėtingus socialinės inžinerijos metodus.

Įmonės turi žinoti apie visus šiuos pavojus ir stengtis taikyti geriausią kibernetinio saugumo praktiką, kad išliktų saugios internete ir apsisaugotų nuo jų. Todėl įmonės turėtų žinoti apie visas kibernetinio saugumo grėsmes, nes gali imtis aktyvių priemonių ir sumažinti galimą riziką, kol ji dar netapo problema.

Norite sužinoti, kokios bus svarbiausios kibernetinio saugumo tendencijos 2025 m.? Skaitykite toliau.

Nulinio pasitikėjimo architektūra

Nulinio pasitikėjimo architektūra yra esminis kibernetinio saugumo momentas, galintis visiems laikams pagerinti skaitmeninę erdvę. Pagrindinis nulinio pasitikėjimo principas yra tas, kad jis pabrėžia tikrinimo, o ne tik pasitikėjimo svarbą. Dėl to kiekvienas tinklo įrenginys ir naudotojai yra nuolat stebimi ir autentifikuojami. Šios kibernetinio saugumo priemonės imtasi siekiant užtikrinti didesnį saugumą, kuris yra būtinas tobulėjant technologijoms.

Deja, nuotolinio darbo ir debesijos išteklių galimybė padidino kibernetinių atakų tikimybę. Tačiau dėl nulinio pasitikėjimo architektūros įmonės gali geriau sumažinti šią riziką ir sumažinti tikimybę tapti kibernetinių atakų aukomis. Jei įmonės patiria duomenų saugumo pažeidimą, joms teks išgyventi tragišką scenarijų, galintį pakenkti jų reputacijai ir išlaidoms. Todėl kiekviena įmonė turėtų ieškoti geriausių kibernetinio saugumo sprendimų, kad apsisaugotų nuo visų internete esančių grėsmių.

Gen AI

Gen AI naudojimas kibernetinio saugumo srityje taip pat gali būti svarbi technologija, galinti pagerinti kibernetinio saugumo situaciją. Su jos pagalba saugumo specialistai gali pereiti nuo reaktyvumo prie proaktyvumo ir taip geriau nustatyti galimas pažeidžiamybes, kol jos netapo neišsprendžiamomis problemomis. Gen AI kibernetinio saugumo srityje, palyginti su tradiciniais metodais, patobulintas tuo, kad juo galima aptikti daugiau anomalijų, nes šios sistemos gali išgauti įžvalgas ir aptikti pavojus. Tokiu būdu kibernetinio saugumo ekspertai gali geriau žinoti, kaip padėti įmonei turėti viską, ko reikia jos duomenims apsaugoti.

Tačiau Gen AI naudojimas kibernetinio saugumo srityje yra daug platesnis. Jis taip pat gali kurti sudėtingus šifravimo raktus, automatiškai reaguoti į incidentus ir net pasiūlyti kibernetinio saugumo mokymo scenarijus visiems organizacijos nariams.

Kvantinė kompiuterija

Kvantinė kompiuterija taip pat gali padidinti kibernetinį saugumą pasitelkiant kriptografiją. Kaip tiksliai veikia kvantiniai kompiuteriai? Na, jie naudoja kvantinės fizikos, pavyzdžiui, susietumo ir superpozicijos, svertus ir taip gali atlikti sudėtingas skaičiavimo užduotis, kurių nebūtų galima atlikti naudojant klasikinius kompiuterius. Paaiškėjo, kad kvantinė kriptografija yra tai, ko reikia įmonėms, kad jos galėtų įveikti visus iššūkius, kylančius interneto erdvėje.

Kvantiniai kompiuteriai gali visiems laikams pašalinti kai kurias kibernetines grėsmes, todėl jie gali turėti didelį poveikį ir padėti tiek vyriausybėms, tiek pramonės šakoms. Tačiau šiuo metu kvantiniai kompiuteriai nėra naudojami visu pajėgumu, o tai reiškia, kad šią sritį galima toliau tobulinti, kartu apsaugant jautrius duomenis.

Daiktų interneto saugumo tobulinimas

Daiktų internetas (IoT) nuolat pertvarkomas siekiant pagerinti jo saugumą, todėl naujuose standartuose daugiau dėmesio skiriama reguliariems saugumo atnaujinimams, šifravimo protokolams ir griežtesniems autentifikavimo mechanizmams. Sparčios daiktų interneto saugumo pertvarkos imtasi siekiant pašalinti dabartinės būklės trūkumus ir pagaliau išspręsti kai kurias žmonių problemas, susijusias su daiktų interneto įrenginių saugumu.

Kibernetinio saugumo tinklo architektūra

Kibernetinio saugumo tinklinė architektūra (CSMA) taip pat yra kibernetinio saugumo tendencija, kuri bus aktuali 2025 m. Ši tendencija gali puikiai tikti įmonių saugumui, nes ją naudodamos įmonės gali turėti bendradarbiaujančią ir lanksčią saugumo platformą, galinčią atlaikyti bet kokį iškilusį pavojų. Ši architektūra sugeba pagerinti kibernetinį saugumą naudodama modulines sistemas, kurios veikia sklandžiai. Kibernetinis saugumas reiškia, kad reikia apsaugoti visas verslo sritis, o ne visas organizacijos dalis traktuoti vienodais kibernetinio saugumo metodais.

Naudodamos CSMA, įmonės gali nagrinėti saugumą įvairiais aspektais, pvz., debesų, patalpų ir pan.

Daugiau kibernetinių grėsmių reguliavimo

2025 m. galime sulaukti daugiau taisyklių, kuriomis bus siekiama pagerinti kibernetinį saugumą ir padidinti galimybes kovoti su interneto grėsmėmis. Internetinėje erdvėje egzistuoja daug kibernetinio saugumo grėsmių, pavyzdžiui, išpirkos reikalaujančių programų atakos. Taigi, esant tokiai jų gausai, vyriausybės turi daryti viską, kas būtina, kad piliečiams pasiūlytų geriausius būdus, kaip išlikti saugiems internete. Tai gali reikšti, kad reikia rinktis griežtesnes priemones, galinčias užkirsti kelią kibernetiniam išdavystei.

Šalys jau pradėjo taikyti tam tikrą kibernetinio saugumo praktiką. Pavyzdžiui, Europoje jau patobulintos kibernetinio saugumo taisyklės, iš kurių labiausiai pastebima tinklo ir informacijos saugumo (NIS2) taisyklė. Pagal šią direktyvą organizacijos privalo pranešti apie kibernetinius pažeidimus per 24 valandas nuo jų atsiradimo. Jei to nepadarys, joms gali tekti sumokėti dideles baudas, nes nesilaikė taisyklių.

Kodėl kibernetinis saugumas toks svarbus 2025 m.?

Kibernetinis saugumas 2025 m. yra labai svarbus visoms įmonėms, kurios nori išlikti svarbios ir sumažinti kibernetinių grėsmių tikimybę. Šiais laikais įsilaužėliai gali naudoti net dirbtinio intelekto valdomas kibernetines atakas, kurios gali būti susijusios su dar didesniais pavojais. Šiuo atžvilgiu kibernetiniai nusikaltėliai naudoja dirbtinį intelektą, kad sukurtų personalizuotas atakas, kurios gali įveikti net tvirtą skaitmeninę apsaugą. Dėl to šiandien būtina integruoti kibernetinio saugumo sprendimus. Minėtos kibernetinio saugumo tendencijos tikrai gali padėti kiekvienai įmonei, kuri nori apsaugoti savo duomenis, teikti pirmenybę efektyvumui ir sumažinti nepageidaujamas išlaidas.

Prieš tampant internetinių grėsmių auka visada geriau pasinaudoti geriausia kibernetinio saugumo praktika, todėl kibernetinis saugumas turi būti viena svarbiausių verslo kultūros dalių. Taip įmonės gali būti aktyvios, o ne reaktyvios, ir prisitaikyti prie savo veiklos pokyčių, tuo pat metu neleisdamos piktavaliams veikti.